- laštakas
- lãštakas sm. (3b) DŽ vamzdis vandeniui nuo stogo tekėti: Katinas šoko pro langą, įsikibo į lãštaką ir užsirito ant stogo NdŽ. Pirmiau lietaus vanduo bėgo iš drakono gerklės, o paskiau dėl atsiradusios laštako šone skylės jis tekėjo jam iš pilvo rš. ^ Iš lietaus po laštaku patekti (nusigyventi, nusmukti) ST383.
Dictionary of the Lithuanian Language.
